Renginiai, Pramogos, Naktiniai klubai einam.lt

X KAMERINIŲ SPEKTAKLIŲ FESTIVALIO LAUREATAS



            Neseniai dar kartą teko įsitikinti, kad Panevėžys ne veltui tituluojamas teatrų miestu. Šį pavasarį metų kultūros sostinėje užderėjo ne vienas teatrų festivalis, sutraukęs į savo renginius daugybę teatro gurmanų ir scenos meno mylėtojų. Neeilinę šventę panevėžiečiams bei miesto svečiams jau dešimtą kartą padovanojo Panevėžio municipalinis teatras „MENAS", po jaukiu savo stogu subūręs spalvingą kamerinių teatrų festivalį. Balandžio 2 - 12 dienomis žiūrovai turėjo galimybę pamatyti dešimt mūsų šalies teatrų pastatymų ir puikų svečio iš tolimosios Baškirijos Mažito Gafuri akademinio dramos teatro spektaklį. Taigi, galima pelnytai pasveikinti organizatorius - festivalis jau peržengė mūsų krašto ribas ir tapo tarptautiniu, tikėkimės, kad ateityje ši tendencija įgys pagreitį.

            Reikia pripažinti, kad neapsieita ir be nesėkmių - labai lauktas pirmai festivalio dienai numatytas Nacionalinio dramos teatro spektaklis „Barikados" neįvyko dėl netikėtos aktoriaus ligos. Belieka tikėtis, kad žiūrovai jį išvys kitais metais.

            Festivalis išsiskyrė ne tik tik didele žanrų įvairove (nuo situacijų komedijos iki patriotinės dramos), bet ir labai skirtingu profesiniu aktorių meistriškumo lygiu (nuo studentų trupės pasirodymo iki ne kartą apdovanotų scenos „grandų" spektaklių).  Komisijos nariams teko gerokai pasiginčyti, bandant surasti geriausiojo spektaklio vertinimo kriterijus.

            „Linksmajam" komedijos žanrui šįkart atstovavo keturi spektakliai.

            Festivalis prasidėjo nuotaikinga prancūzų dramaturgo Floriano Zelerio dviejų dalių psichologine komedija „Tiesa" (rež. Stanislovas Rubinovas), kurią suvaidino Kauno kamerinio teatro aktorių ketveriukė: A.Rubinovas, E.Bendoriūtė, M.Zikaraitė ir E.Tamošiūnas. Nuolatinis dviejų sutuoktinių porų laviravimas tarp melo ir tiesos, meilės ir neištikimybės buvo labai atpažįstamas žiūrovams ir ne kartą vertė nusišypsoti.

            Kauno nacionalinis dramos teatras pristatė italų rašytojo ir dramaturgo Tonino Guerra komediją aktorių duetui „Ketvirtoji kėdė" (rež. Rolandas Atkočiūnas). Absurdiškoje situacijoje atsidūrusį potencialų savižudį suvaidino R.Žirgulis, o visus jo egzistencialistinius planus netikėtai sujaukusią moterį - U.Žirgulė.

            Labai šiltai žiūrovų buvo priimta prancūzų dramaturgės Yasmina Reza komedija „Skerdynių dievas" (rež. Arvydas Lebeliūnas), kurią į festivalį atsivežė Šiaulių dramos teatras.  Spektaklis išsiskiria daugiaplane dramaturgija, elegantiška scenografija, tikslia režisūra. Didžiausias spektaklio pliusas - meistriška žinomų aktorių vaidyba. Nuo pat pirmųjų pjesės tekstų žiūrovus prikaustė talentingai sukurti S.Jakubausko, I.Norkutės, M.Šaltytės ir A.Žvinio personažų charakteriai.

            Festivaliui baigiantis žiūrovai dar kartą turėjo progos kvatoti iš visų plaučių - paskutinę dieną buvo parodyta smagi prancūzų dramaturgo Raffy Shart  situacijų komedija „Mano žmonos vardas Morisas" (rež. Vytautas Kaniušonis), kurią suvaidino festivalio šeimininkai, teatro „Menas" aktoriai  O.Kazarinas, J.Muliaučius, S.Juzėnienė, J.Žiogaitė, S.Stakelė, D.Juzėnas ir R.Zutkienė. Dinamiška režisūra, funkcionali, stilinga K.Vaičiulio scenografija, puikus vienas kitą jaučiančių aktorių ansamblis nepaliko abejingų ir padovanojo geros nuotaikos užtaisą belaukiant kito festivalio.

            „Rimti" spektakliai - drama šįkart sudarė festivalio repertuaro daugumą (net septyni spektakliai) ir ne juokais vertė paprakaituoti komisiją, kuri turėjo išryškinti, kuris iš kelių įdomių pastatymų yra geriausias ir vertas pereinamojo Didžiojo prizo.

Buvo nuspręsta juo apdovanoti „Menų spaustuvės" kūrėjus ir jų spektaklį pagal jauno, talentingo dramaturgo Juliaus Paškevičiaus pjesę „Ribos" (rež. Tadas Montrimas). Be galo įtaigus, teisingas, atviras, drąsus kūrinys, suvaidintas ir suvoktas vienu ypu, be jokių ypatingų teatrinių triukų ir išmanios stilizacijos tą vakarą išties nepaliko abejingų. Kas yra teisinga ir kuo tai skiriasi nuo teisės? Šie klausimai dažnai kyla kiekvienam, bet dažniausiai ir lieka mumyse neišvydę jokio sprendimo kasdienybėje. Nes tai, kas dažnai išties neteisinga, netgi iškreipta tapo norma, nes „dėl šventos ramybės" geriau patylėsime ir pan. Nes, nes...  Spektaklyje vaidina trys talentingi aktoriai: V.Jevsejevas, pjesės autorius J.Paškevičius ir D.Jankauskas. Nuostabi pradžia.

Dar vieną ypatingą spektaklį parodė Klaipėdos dramos teatras. Tai švedų rašytojo Pero Ulovo Enkvisto drama „Lūšies valanda" (rež. Mara Kimele). Spektaklyje gvildenama vaikinuko, uždaryto į psichiatrinę ligoninę už dvigubą žmogžudystę istorija. Tai savotiška psichologinė nusikaltimo anatomija, kuri ilgainiui tampa suprantama  kiekvienam. Mes visi savo mintyse turime daugybę nuoskaudų ir niekada neįvykdytų žmogžūdysčių. Kaip ir ženklų, kuriais tikime... Stiprus, gilus spektaklis, kurį tikrai verta pamatyti. Vaidina puikūs aktoriai: J.Baranauskas, M.Požerskas, R.Idzelytė, V.Kochanskytė.

Neeilinis reiškinys - festivalio svečio iš Baškirijos, žymaus Mažito Gafuri akademinio dramos teatro aktoriaus Almo Amirovo monospektaklis pagal estų rašytojo Andrus Kivirahk pjesę „Viščiukas iš elementoriaus" (rež. Linas Zaikauskas).  „Mažas žmogus", bet jau subrendęs vyras Maulitas turi vienintelį jam tekusį palikimą po močiutės mirties - pirmos klasės elementorių, kuris tapo jo gyvenimo Biblija... Tragiškas, beviltiškas suaugusio, bet dar vis vaiko gyvenimas net ir visiškoje neviltyje ieškant spalvų. Neįtikėtina, įtaigi, daugiaplanė vaidyba,  minimalistinė scenografija, jautri, subtili režisūra.

Kauno mažasis teatras nudžiugino Mario Frati drama „Sesuo" (rež. Artūras Žukauskas) su tikru scenos žvaigždžių žiedu: D.Kazragyte, E.Mikulionyte ir R.Petrausku. Skausminga, jaudinanti šeimos drama leido atpažinti ir savo problemas, nepaliko abejingo nė vieno.

Vilniaus kamerinio teatro spektaklis pagal Laimos Vincės pjesę „Vertėjas" (rež. Alicia Gian, Marius Mačiulis) priverčia panirti į šiandien taip aktualias, skausmingas emigracijos problemas, pažvelgti į jas ten, anapus esančiųjų akimis. Ne veltui spektaklio kūrėjai taikliai pavadino jį lietuvių liaudies patriotine drama.

Panevėžio J.Miltinio dramos teatras pristatė švenią, melancholišką, pilną ilgesio ir laukimo prancūzų dramaturgo Žano-Luko Lagarso dramą „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus" (rež. Rimas Morkūnas) su puikiomis aktorėmis E.Matulaite, R.Kairyte, L.Mališauskaite, E.Koriznaite, V.Šiaučiūnaite.   

Jauniausiems festivalio dalyviams Mykolo Romerio universiteto teatro aktoriams teko išties nelengva užduotis. Joshua Sobol pjesė „Vilniaus getas" ir spektaklis pagal ją „Gyvybės slenkstis" (rež. Julius Dautartas) - kietas riešutėlis net ir labai patyrusiems scenos vilkams. Belieka tik žavėtis jaunųjų aktorių drąsa ir palinkėti jiems naujų įdomių darbų.

Festivalis baigėsi. Nekantriai lauksime kito.

 

 

 

 

 

 

Galerija

 
 
 
Palaukite ...