Renginiai, Pramogos, Naktiniai klubai einam.lt

Vilnius Mama Jazz

Data
2017-11-18
19:00 - 21:30 Šeštadienis
Vieta
Kaina
19 - 29Lt.
Bilietams taikomi papildomi mokesčiai.

JONES JONES (Vladimir Tarasov, Larry Ochs, Mark Dresser) (Lithuania, USA)

Larry Ochs - saxophones

Mark Dresser - bass

Vladimir Tarasov - percussion

Šis trio neturi vieno lyderio – visi jo nariai yra lygiaverčiai improvizacinės muzikos meistrai, ne sykį įrodę savo talentą įvairiuose ryškiuose projektuose. Tačiau tikriausiai nesupyks, jei pirmiausia paminėsime vieną iš jų – vien jau todėl, kad jis gyvena ir kuria Lietuvoje ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios pamatysite šį koncertą.

Būgnininkas Vladimiras Tarasovas – viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių. Šįmet jam sukako 70 – jubiliejų menininkas nusprendė paminėti išskirtiniu pasirodymu festivalyje „Vilnius Mama Jazz“, kuriam prireiks ir nemažai ištvermės. Mat muzikantas per vieną vakarą gros su dviem visiškai skirtingais projektais. Pirmąjį koncertą surengs su savo bendraminčiais iš JAV, o antrąjį – su geriausiais Lietuvos muzikantais.

Apie antrąjį pasirodymą sužinosite, versdami kitus puslapius. O vakaro pradžią paskelbs „Jones Jones“ – projektas, kurio visi nariai yra palikę reikšmingą pėdsaką džiazo istorijoje.

Vladimiro Tarasovo Lietuvos džiazo klausytojams tikriausiai jau nereikia pristatyti. Tai legendinio, šįmet Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto trio (kuriame grojo su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu) narys, muzikos teatro pasirodymams autorius ir atlikėjas, dailininkas ir knygų autorius, kurio grojimą JAV leidinys „Wall Street Journal“ apibūdino taip: „Reto subtilumo būgnininkas, kuris prie instrumentų liečiasi su jausmingu malonumu“.

Nuo Maskvos iki Naujojo Orleano – jo grojimas skambėjo visur, kur yra džiazo eksperimentų pasiilgusių ausų. Su daugeliu ryškių pasaulio muzikantų grojęs, daugiau nei šimtą albumų įrašęs Vladimiras Tarasovas laikomas vienu iš tų, kurie ženkliai prisidėjo prie eksperimentinio ir avangardinio džiazo raidos. Kitaip tariant – žmogus, kuris penkis dešimtmečius gyvena ir alsuoja muzika, sugebėdamas kasdien joje rasti vis naujų spalvų, ėjimų ir virpesių. Grupėje „Jones Jones“ kartu su juo groja du garsūs JAV improvizacinės ir free džiazo muzikos scenos atstovai.

Kontrabosininkas Markas Dresseris – kompozitorius, pedagogas, tarpdisciplininių meno projektų dalyvis, profesionaliai muzikuojantis nuo 1972-ųjų. Jo atlikimo technika aprašyta knygose, o grojimas skamba daugiau nei šimte albumų, iš kurių per trisdešimt jis įrašė kaip įvairių sudėčių kolektyvų lyderis.

Vienas svarbių jo karjeros etapų susijęs su žymiu JAV džiazo ir avangardo instrumentininku bei kompozitoriumi Anthony Braxtonu – kaip jo grupių narys Markas įrašė ne vieną albumą.

Kontrabosininkas grojo ir su Johnu Zornu, Ray Andersonu, Timu Berne‘u ir kitais džiazo bei improvizacinės muzikos sunkiasvoriais, yra vienas garsaus styginių trio „Arcado“ įkūrėjų, buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, sukūrė muzikos nebyliojo kino šedevrams „Andalūzijos šuo“ ir „Daktaro Kaligario kabinetas“, parašė daugybę specialių kūrinių (tarp jų – ir Niujorko Shakespeare‘o festivaliui bei Vokietijos WDR radijo bigbendui).

Du dešimtmečius Niujorke gyvenantis ir kuriantis muzikantas yra Kalifornijos universiteto muzikos profesorius, dėstantis ir kitose aukštosiose mokyklose. Jis yra Tarptautinės bosistų draugijos ir Tarptautinės improvizacinės muzikos draugijos valdybos narys.

Larry Ochsas – vienas prieš keturis dešimtmečius debiutavusio kvarteto „Rova Saxophone Quartet“ įkūrėjų. Šis tokių skirtingų kūrėjų, kaip Johnas Cage‘as ir Johnas Coltrane‘as, įkvėptas kolektyvas tapo viena svarbiausių avangardinio džiazo grupių pasaulyje.

Dar 1978-aisiais leidyklą „Metalanguage Records“ įkūrusio saksofonininko kelią žymi daugybė įvairių ir spalvingų darbų – nuo projektų su britų eksperimentuotoju Fredu Frithu (grupėje „Maybe Monday“) ar vokalinio džiazo legenda Peggy Lee iki grupės „Kihnoua“, įkurta su korėjiečių dainininke Dohee Lee.

Jis taip pat grojo su Johnu Zornu, „Kronos Quartet“, Steve‘u Lacy, Anthony Braxtonu, grupės „Wilco“ gitaristu Nelsu Cline‘u. Žiūrint į jo įrašytų albumų sąrašą, atrodo, kad šio muzikanto telefonų knygelė tikriausiai atrodo avangardo ir džiazo ryškiausių vardų enciklopedija.

Kelias dešimtis albumų įrašęs muzikantas daugiau nei keturiasdešimt sykių gastroliavo Europoje ir Japonijoje. Šįkart jo kelionės tikslas – keli pasirodymai su „Jones Jones“, kurių svarbiausias įvyks Vilniuje.

„Jones Jones“ pirmą sykį kartu grojo 2006-aisiais – San Fransiske. Nuo pirmojo pasirodymo buvo aišku, kad ši grupė – ypatinga. Jokių lyderių ar kompromisų – tik gaivališki, jaudinantys, meditatyvūs trijų muzikalių širdžių tyrinėjimai.

Improvizuotos muzikos ugnikalnis, kuris per 11 prabėgusių metų vis išsiverždavo ir vėl nurimdavo. 2008-aisiais grupė grojo Olandijoje, Rusijoje ir Lietuvoje, vėliau pasirodė Naujosios Amerikos muzikos festivalyje Kalifornijoje ir Maskvos bienalėje. Beje, pastarojo pasirodymo, surengto 2010-aisiais, įrašas pernai išleistas albume „The Moscow Improvisations“.

Pritrenkiantys muzikiniai dialogai įrašyti ir albume „We All Feel The Same Way“, o kitų metų pradžioje turėtų pasirodyti ir pasirodymo Kalifornijoje įrašas – albume „A Jones In Time Saves Nine“, kurį ketina išleisti džiazo ir avangardo pasaulyje pagarsėjusi Lietuvos leidykla „NoBusiness Records“.

„Jones Jones“ nekoncertuoja dažnai – grupės narių dienotvarkės kupinos projektų ir sumanymų. Todėl kiekvieną jų pasirodymą galima laikyti išskirtine galimybe.

Šios trumpos koncertų serijos Europoje metu „Jones Jones“ gros Suomijoje, Ukrainoje, Austrijoje ir Slovėnijoje. Tačiau bene labiausiai laukiamas pasirodymas – Vilniuje, paminint Vladimiro Tarasovo sukaktį.

Nereikia net sakyti, kad nuotaika šį vakarą bus ypatinga. Kiekvienas „Jones Jones“ pasirodymas, atliekamas galingų improvizacijos virtuozų, sukuria kažką unikalaus. Garsų dialogai, išrandami tiesiai prieš jūsų akis – tai bus vakaras, kurio neįmanoma pakartoti.

Vladimiras Tarasovas & Lithuanian Art Orchestra su ypatingu svečiu Vladimiru Čekasinu (Lietuva)

„Gobelenas“ III dalis ir „Rondo a la Stravinsky“

„Pagaliau“, - nudžiugo Lietuvos džiazo gerbėjai, kai šių metų vasarį buvo paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojai. Šis įvertinimas, ne vieno melomano nuomone, jau gerokai anksčiau turėjo būti skirtas pianisto Viačeslavo Ganelino, būgnininko Vladimiro Tarasovo ir saksofonininko Vladimiro Čekasino trio (GTČ). Kone vieninteliam Lietuvoje susibūrusiam, kūrusiam ir stebinusiam džiazo kolektyvui, kurio pavadinimas melomanams gerai žinomas nuo Niujorko iki Pekino.

1971-aisiais susibūręs trio savo istoriją rašė penkiolika metų, koncertavo kone visose Europos valstybėse, už tuometės Sovietų Sąjungos ribų pagarsėjo kaip kolektyvas, sugebėjęs iš free džiazo, folkloro, kamerinės muzikos pasisemti įkvėpimo ir sukurti kažką visiškai naujo ir originalaus.

1976-aisiais pasirodžiusi plokštelė „Con Anima“ laikoma pirmuoju džiazo albumu, išleistu Lietuvoje. Iki 1986-ųjų gyvavęs trio laikomas iki šiol nepralenktu Lietuvos džiazo reiškiniu – tiek kūrybingumo, tiek melomanų pripažinimo požiūriu. Grupės istorija įamžinta ne tik dešimtyse plokštelių, bet ir paties Vladimiro Tarasovo išleistoje autobiografinėje knygoje „Trio“.

Kitaip tariant, šio trio narių nuotraukos vertos puikuotis ant bet kurios knygos apie Lietuvos džiazą viršelio. Šįmet skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija tai tik priminė – netrukus trys muzikantai netgi vėl susibūrė ir surengė išskirtinį koncertą. Vis dėlto panašu, kad tai buvo paskutinis kartas, kai šis trio kartu pasirodė scenoje – nors jo istorijoje buvo tiek nenuspėjamų dalykų, kad nedrįstume dėl to lažintis.

Tačiau šiame „Vilnius Mama Jazz“ koncerte gros du iš trijų grupės narių – Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas ruošia pasirodymą, pažymėtą muzikinės intrigos ženklu.

Apie kiekvieną jų būtų galima paruošti po atskirą paskaitų ciklą, tačiau net ir trumpai išdėstyti biografijos faktai daro įspūdį.

Rusijos mieste Archangelske gimęs Vladimiras Tarasovas dar 1968-aisiais persikraustė į Lietuvą ir tapo viena ryškiausių mūsų šalies džiazo figūrų. Iširus trio su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu, jis pasižymėjo daugybe kitų projektų – ir ne tik džiazo.

Būgnininkas daug metų bendradarbiavo su Lietuvos simfoniniu orkestru, taip pat su simfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV. Rengė bendrus projektus su tokiais garsiais muzikantais ir menininkais kaip Andrew Cyrille'as, „The Rova Saxophone Quartet“, Anthony Braxtonas, Lauren Newton, Didier Petit ir kiti.

Svarbi Vladimiro Tarasovo kūrybos dalis – muzika orkestrams, kino filmams ir spektakliams. Jo kūryba skambėjo rusų, šveicarų, vokiečių filmuose, Naujojo Orleano, Niujorko, Paryžiaus ir kitų miestų teatro scenose. Individualiai ir su įvairių šalių menininkais jis sukūrė daug vizualiųjų menų projektų – tarp vietų, kuriose jie pristatyti, yra Venecijos bienalė, Čikagos Šiuolaikinio meno muziejus, Georges'o Pompidou centras Paryžiuje, Tretjakovo galerija Maskvoje, Ermitažo muziejus Sankt Peterburge ir „Southbank“ menų centras Londone.

Prieš 26 metus Vladimiras Tarasovas įkūrė „Lithuanian Art Orchestra“ – besikeičiantį kolektyvą, su kuriuo pasirodys ir šių metų festivalio scenoje.

Jekaterinburge gimęs ir muzikinę karjerą pradėjęs Vladimiras Čekasinas į Lietuvą atvyko 1971 metais. Saksofonininkas, kompozitorius, pedagogas pelnytai vadinamas mūsų šalies džiazo guru. Iš jo mokėsi Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenko, Neda Malūnavičiūtė, Liudas Mockūnas ir kiti garsiausi šio žanro muzikantai.

Dar 1971-aisiais jis triumfavo tarptautiniame festivalyje Prahoje, kur nurungė visus jaunus džiazo muzikantus. Ten pat pirmąjį savo albumą įrašęs Vladimiras Čekasinas nuo to laiko įrašė apie 60 plokštelių, koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, iki šiol kasmet sukuria kone tuziną naujų projektų su Lietuvos ir užsienio muzikantais.

Vladimiras Čekasinas pasižymėjo ir kine bei teatre – Kanų festivalyje apdovanoti filmai „Taksi-bliuzas” ir „Vestuvės“ su jo sukurta muzika. Jos šis kompozitorius sukūrė ir teatro spektakliams bei bendriems projektams su šokio ir pantomimos atlikėjais.

Dar 2014-aisiais Vladimiro Tarasovo „Lithuanian Art Orchestra“ festivalio scenoje pristatė projektą „Gobelenas“. Kartu su geriausiais Lietuvos džiazo muzikantais jis grojo nenuspėjamą muziką, kurios formulė užkoduota koncerto pavadinime.

„Muzikantų bendravimas scenoje – tai kaip rankų darbo gobelenas, kur kiekvienas atlikėjas žino piešinį ir įpina savo muzikinį siūlą į bendrą kompoziciją, taip suteikdamas malonumą klausyti ir stebėti, kaip prieš jus kuriamas gobelenas iš garsų“, - tada pasakojo būgnininkas.

2015-aisiais festivalyje sulaukėme antrosios „Gobeleno“ serijos, o šįmet scenoje – trečioji šio projekto dalis.

Ją su Vladimiru Tarasovu atliks keliolika žymių Lietuvos džiazo muzikantų – saksofonininkas Vytautas Labutis ir Liudas Mockūnas, trimitininkas Valerijus Ramoška, trombonininkas Skirmantas Sasnauskas, gitaristas Juozas Milašius, būgnininkas Arkadijus Gotesmanas ir kiti. Į pasirodymą bus įpinti ir poetiniai tekstai, kuriuos skaitys aktorius Paulius Tamolė.

Didžioji staigmena – scenoje su „Lithuanian Art Orchestra“ pasirodys ir Vladimiras Čekasinas, atliksiantis naują kūrinį, įkvėptą Igorio Stravinskio muzikos.

Kitaip tariant, tai bus ryški dviguba džiazo premjera. Kuri bus šventiška dėl dar vienos svarbios priežasties.

Mat ir Vladimirui Tarasovui, ir Vladimirui Čekasinui šįmet sukako 70. Kur geriau kartu atšvęsti jubiliejų? Teisingai, niekur kitur, tik scenoje kartu su tikrais džiazo gerbėjais. Gėlėmis ir tortu pasirūpinsime mes, o geriausia jūsų dovana – dėmesys meistrų atliekamai muzikai, kokią išgirsti progų pasitaiko ne taip jau dažnai.

______________________________

Mūsų šalies džiazo gerbėjams pažįstamas festivalis Vilnius Mama Jazz kasmet suteikia unikalią galimybę pamatyti aukščiausio lygio Europos ir JAV džiazo muzikos atlikėjų pasirodymus.

Nuo 2002-ųjų metų gyvuojantis festivalis šiais metais vyks penkias dienas keturiose scenose. Festivalio pasas - http://tiketa.lt/LT/vilnius_mama_jazz__festivalio_pasas_17276

Spalvingą ir jokių stiliaus rėmų nevaržomą festivalio programą vienija trys esminiai veiksniai: muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas.

______________________________

VšĮ Vilniaus džiazo klubas pasilieka teisę pristatyti dvi papildomas eiles parterio priekyje.

Renginio tipas

Kiti Lietuvos nacionalinis dramos teatras renginiai Visi renginiai (99)

 
 
 
Palaukite ...