„VISADA TAVO. ANNA FRANK“

Ši jaudinanti pjesė, parašyta remiantis Anos Frank dienoraščiu, pasakoja apie žydų grupelę, naciams okupavus Amsterdamą, besislapstančią namo pastogėje. Dveji tamsos ir netikrumo, kaustančios baimės ir spengiančios tylos metai. Slėptuvėje nevalia garsiai kalbėti, žiūrėti pro langą, leisti klozeto vandenį. Aštuoni skirtingi žmonės, išsiskiriantys savo charakteriais ir temperamentu, priversti leisti dienas keliolikos kvadratų patalpoje. Kyla konfliktai ir nesusipratimai, kartais rimti, o kartais keistokai juokingi. Visus juos vienija ir palaiko viltis, kad karas kažkada baigsis.
Pjesės pagrindinė veikėja - trylikametė nenustygstanti vietoje mergaitė Ana. Jai vis dar pasaulis šypsosi, ji nori žaisti ir linksmintis. Anai sunku sutarti su solidžiu daktaru Diuseliu, rimtoka van Danų šeima ir jų keistoku sūnumi Peteriu. Mergaitė konfliktuoja su savo mama ir vyresniąja seserimi, įsiklauso tik į tėvo kalbas ir pamokymus. Tokią mergaitę mes matome pjesės pradžioje, tačiau vėliau ji keičiasi. Metai praleisti slėptuvėje keičia ir Aną: ji pradeda suvokti realybę ir save pačią, išgyvena pirmąją meilę. Deja, pjesės pabaiga tragiška – žydų slėptuvė buvo išduota naciams. Visi spektaklio herojai – sunaikinti, gyvas liko tik Anos tėvas, kuris po karo grįžta į senąją palėpę, kur tarp senų užrašų aptinka savo dukters dienoraštį.
Spektaklis „Visada tavo. Ana Frank.“- jaudinantis scenos dokumentas kalbės ne apie karo baisumus, ne apie stulbinančius mirusiųjų žydų skaičius. Šis spektaklis skirtas žmogiškumui ir meilei, tikėjimui ir vilčiai.